Deputatas, ministras, prokuroras, draugijos Austrums vadovas Jānis Ducens (Duzzen, Ducēns, Дуцен) 1888—1925

Ducens, Jānis (1888-01-17—1925-10-07), teisininkas, gim. Jaunpiebalgos valsčiuje žiūrėti žemėlapį .... Baigė Rygos Aleksandro gimnaziją. Metus dirbo mokytoju gimtojo valsčiaus parapijinėje mokykloje, mokslo siekių vedinas vyksta į Rusijos antrąją sostinę (Maskvą), kur 1915 m. pirmojo laipsnio diplomu baigė universiteto Teisės fakultetą (studijų metais vadovavo draugijai Austrums) ir įstojo į intendantūros tarnybą Petrapilyje, o 1916 m. Petrogrado Nikolajaus inžinierių – karininkų akademiją (dvimetę).  1917 m. po bolševikų perversmo demobilizavosi ir sugrįžo į gimtinę ("Druva": gynė Žiemos rūmuose Laikinąją vyriausybę) ir užsiėmė žemės ūkiu. Dalyvavo paskelbiant Latvijos nepriklausomybės aktą teatre, matomas garsiojoje Ridzinieko fotografijoje antroje eilėje dešiniajame krašte (istoriko Gunaro Rauzano 'Valstybė pirmoji' nepaminėtas).

1917 m. įstojo į Valstiečių sąjungą.  Aktyviai dalyvavo kovose už Latvijos nepriklausomybę. 1918 m. valstiečių sąjungos centrinio biuro vadovas Rygoje, taip pat Tautos tarybos narys.  1918 m. kartu su laikinąja vyriausybe pasitraukė į Liepoją ir įstojo Kalpako batalioną.  1919 m. sausį tarnavo nacionalinėje armijoje inžinierių-pionierių kuopoje. 1919-07-18 Ducens paskiriamas įsteigtojo karo teismo prokuroru. Užpuolus Bermontui Ducens studentų batalione dalyvauja ginant Rygą.  1919-12-22 Ducens buvo karo teismo valdybos ir karinio vyriausiojo prokuroro padėjėjas,  1921-07-12 tapo šios valdybos pirmininku ir vyriausiuoju kariniu prokuroru.   1922-02-18 Ducens pasitraukia iš karo tarnybos ir ima teisėjauti Rygos apygardos teisme.  1922 m. Saeimos deputatas, 1923-1924 metais buvo karo ministras.  Jo vadovavimo metu ministerija buvo taip pavadinta (žinojo, kad bus karas).  Jis parengė kariuomenės reglamentą (anksčiau buvo rusiškas) ir karo tarnybos įstatymą… Įtvirtino kariuomenės fizinį pasirengimą … Kariuomenės instruktorius prilygino valdininkams, stabilizavo kadrus... Ilgametis Karo mokyklos lektorius ... Kūrė gerai apmokytą Latvijos kariuomenę. 

Mirė 1925 m. spalio 7 d.:  dar spalio 3 d., sekmadienį, buvo savo kaimo sodyboje, pirmadienį sugrįžo į Rygą.  Trečiadienį 11:00 val. dar atvyko į apygardos teismo posėdį, kur staiga sunegalavo ir iš ten automobiliu buvo išvežtas pas pažįstamus Ģertrūdes ielā 103 (Janio butas buvo Skolas ielā 4), kur apie pusę pirmos mirė ištiktas priepuolio. (Latvijas Kareivis: ketvirtadienis, spalio 8 d., 1925 m.)